Tomas Abalikšta, Edmundas Gaidamonis, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos centras;Gastroenterologijos, nefrologijos ir chirurgijos klinika,Šiltnamių g. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]
Tikslas
Išanalizuoti pagrindines uždarų pilvo traumų, kai sužalojama blužnis, priežastis, pasiskirstymą pagal ligonių amžių, lytį, organo pažeidimo laipsnį. Apžvelgti ir palyginti taikytus operacinio ir konservatyvaus gydymo metodus, gulėjimo stacionare laiką ir komplikacijas.
Ligoniai ir metodai
Retrospektyviai išanalizuotos 154 pacientų, gydytų Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) chirurgijos skyriuose nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. dėl blužnies sužalojimo po uždaros pilvo traumos, ligos istorijos.
Rezultatai
Per minėtą laikotarpį dėl blužnies sužalojimo po uždaros pilvo traumos gydyta 113 vyrų ir 41 moteris. Izoliuota blužnies trauma pasitaikė 108 atvejais (70%), o 46 atvejais (30%) kartu buvo ir kitų organų pažeidimas, dažnai dauginis (poli-trauma). Pagrindinės traumos priežastys: eismo įvykiai – 34%, smurtiniai sužalojimai – 29%, griuvimai – 10%, kritimai iš aukščio – 8%, kitos ar nežinomos priežastys – 8%, traumą neigė 11% pacientų. Vidutinis pacientų vyrų amžius – 34,2 metų, moterų – 39,7 metų. Pasiskirstymas pagal blužnies pažeidimo laipsnį: I° – 11%, II° – 22%, III° – 40%, IV° – 18%, V° – 9%. Visi 46 politrauminiai ligoniai operuoti skubos tvarka, visiems atlikta splenektomija. Vidutinis gulėjimo laikas – 21,4 dienos. 14 (30%) iš šių ligonių mirė ankstyvu potrauminiu laikotarpiu nuo sunkių gretutinių sužalojimų. Iš 108 ligonių, kuriems buvo izoliuota blužnies trauma, operuoti 96 (89%) ligoniai: 90 ligonių atlikta splenektomija, 6 – susiūta blužnis (vienas iš jų operuotas antrą kartą dėl pasikartojusio kraujavimo, atlikta splenektomija). Vidutinis operuotų ligonių gulėjimo laikas – 9,9 dienos, vėlyvu laikotarpiu 1 ligonis mirė susiformavus podiafragminiam pūliniui ir išsivysčiusius sepsiui. Dvylika (11%) ligonių gydyta konservatyviai. Gulėjimo ligoninėje laikas – 9,6 dienos. Viena konservatyviai gydyta ligonė operuota po 4 mėn. dėl susidariusios blužnies cistos, atlikta splenektomija. Kitų komplikacijų po konservatyvaus gydymo nebuvo.
Išvados
Pagrindinės blužnies traumų priežastys – eismo įvykiai ir smurtiniai sužalojimai. Vyrams blužnies trauma dažnesnė nei moterims. Dažniausiai nukenčia darbingo amžiaus žmonės. Apie 30% ligonių būna dauginis organų pažeidimas ir su tuo susijęs didelis mirštamumas. Esant izoliuotai blužnies traumai dažniau galima atlikti blužnį išsaugančias operacijas. Konservatyviai sėkmingai išgydyta 12 ligonių, patyrusių izoliuotą blužnies traumą, tačiau kad toks gydymo metodas būtų taikomas plačiau, reikėtų patvirtintų ligonių atrankos kriterijų ir gydymo algoritmų, modernios diagnostikos galimybių aktyviai stebėti ligonį.
Pagrindiniai žodžiai: uždara blužnies trauma, splenektomija, konservatyvus gydymas.
Blunt splenic injury
Tomas Abalikšta, Edmundas Gaidamonis, Juozas Stanaitis, Raimundas LunevičiusVilnius University Emergency Hospital, Center of General Surgery; Clinic of Gastroenterology,Nephrology and Surgery of Vilnius University, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]
Objective
The objective of our study was to determine the main causes of blunt splenic injuries and their distribution by age, sex and splenic injury grade; to evaluate the operative and conservative management methods applied, to compare the lengh of hospital stay and complications.
Methods
The records of 154 patients admitted to the Vilnius University Emergency Hospital with blunt splenic injuries in the period from 01 01 1996 to 31 12 2005 were retrospectively analysed.
Results
During the study period, 113 men and 41 women were admitted to our hospital with blunt splenic injury. In 108 (70%) cases isolated splenic injury was found and concomitant (often multiple or polytrauma) trauma was dignosed in 46 (30%) patients. The main causes of splenic traumas were: traffic accidents 34%, assault 29%, falling down 10%, falling from height 8%, other or unknown causes 8%. 11% of patiens denied traumas. The mean age of men was 34.2 and of women 39.7 years. The distribution by splenic injury grade was: I° – 11%, II° – 22%, III° – 40%, IV° – 18%, V° – 9%. In all 46 polytrauma cases, operative management was applied, splenectomy was performed. The average hospital stay was 21.4 days. 14 (30%) of these patients died in the early post-traumatic period due to heavy concomitant injuries. In the case of isolated splenic injury (n - 108), 96 (89%) patients were operated on: 90 splenectomies and 6 splenorrhaphies were performed. The mean hospital stay of 9.9 days was noted for this group. One patient died in the late postoperative period after subphrenic abscess formation and sepsis. In 12 (11%) cases nonoperative management was applied. The mean hospital stay was 9.6 days. One of these patients was operated on after 4 months due to splenic cyst formation; splenectomy was performed. No other complications after conservative management were noted.
Conclusions
The main causes of blunt splenic injuries were traffic accidents and assault. Blunt splenic trauma was more common in males. Blunt splenic trauma was most frequent among middle-aged population. Multiple organ injuries and the associated high mortality were present in 30% of cases. In the case of operative treatment of isolated splenic injury, splenic salvage should be preferred. Twelve patients with isolated blunt splenic injuries were successfully treated nonoperatively. Criteria of patient selection for nonoperative treatment and the treatment algorithms should be accepted for a wider usage of this method of management.
Keywords: blunt splenic injury, splenectomy, nonoperative management
Nonoperative management of splenic injury in closely monitored patients with reduced consciousness is safe and feasible