In contemporary society marginalization, alienation of social groups is increasing. Among other things, it is related to changes in the phenomenon of social solidarity, which are influenced by the processes of individualization, diversification, globalization, segmentation. Architectural works of modern architects, that together with customers represent the attitudes of nowadays, often reflect the desire to dominate. While educating young architects it is important to provide them not only with technical and artistic skills, but also to make them understand how architecture can take part in the the actualization of harmonic social behaviour stereotypes, the psychological attitude to encourage the pursuit of social solidarity. It is therefore important to learn how architectural composition can ensure a harmonious social interaction. The related adequate experience is worth studying. It is particularly important to evaluate the works of different periods of our country’s famous architects. V. Landsbergis-Žemkalnis could be distinguished as one of such architects to whom responsibility to society was particularly significant. Analysis revealed that V. Landsbergis-Žemkalnis‘ works are characterized by predominance of an organic compositional type what means that the programming of social solidarity attitudes by architectural compositional measures is ensured. In particular, these properties are characteristic of V. Landsbergis-Žemkalnis‘ buildings realized in the heart of Kaunas city. These buildings are better harmonizing with adjacent buildings and the whole street space. Moving away from the center, in the buildings erected by V. Landsbergis-Žemkalnis design, the number of vertical elements increases, separate parts of a building have a more distinct height, the silhouette becomes more active, more dynamic. Typologically such a building could be assigned to the hierachical compositional type. In contrast to ’’buildings of the street”, ”of the city”, these buildings represent ’suburban” buildings, what claims to be a local compositional center. Altogether V. Landsbergis-Žemkalnis‘ works illiustrate his ability to ”read” the situation in an urban context and use properly selected compositional building parameters, especially properly chosen measures operating in a dense group of existing buildings where the solidarity phenomenon is of great importance.
Santrauka
Šiuolaikinėje visuomenėje didėja atskirtis, socialinių grupių nesusikalbėjimas, užsisklendimas, kuriant grupinius idealus, siekiant nereikšmingų tikslų. Greta kitų dalykų, tai susiję su socialinio solidarumo kaita, kuri veikiama tokių šiuolaikinės civilizacijos reiškinių kaip individualizacija, diversifikacija, globalizacijos procesas, segmentacija. Šiuolaikinės kartos architektų, kartu su užsakovais esančių savojo laikotarpio atstovais, darbai ypač dažnai atspindi siekį dominuoti, išsiskirti bet kokioje miesto dalyje, bet kokioje pastatų apsuptyje, todėl ugdant šiuolaikinius architektus svarbu perteikti jiems ne tik meninio komponavimo įgūdžius, bet suvokimą, kaip architektūra gali prisidėti prie harmoningos socialinės elgsenos stereotipų aktualizavimo, ypač skatinant socialinį solidarumą (nes tai susiję su visuomenės grupių santykių harmonizavimo užtikrinimu). Todėl svarbus kompozicinių priemonių, galinčių užtikrinti harmoningos socialinės sąveikos nuostatų aktualizavimą, socialinio solidarumo nuostatų įtvirtinimą, pažinimas, o tam ypač svarbu šiuo aspektu įvertinti mūsų šalies įvairių laikotarpių įžymių architektų kūrybą. Vienu iš tokių architektų yra V. Landsbergis-Žemkalnis, kuriam architekto atsakomybė visuomenei buvo ypač svarbi. Architekto V. Landsbergio-Žemkalnio darbų analizė parodė, kad jo kūrybai būdingas organiškojo kompozicinio tipo vyravimas, o kartu – socialinio solidarumo programavimą užtikrinančių architektūrinių kompozicinių priemonių dominavimas. Ypač šiomis programuojančiomis savybėmis pasižymi V. Landsbergio-Žemkalnio pastatai, esantys pačioje Kauno miesto širdyje – Naujamiestyje. Tai pasireiškia tuo, kad šie pastatai yra daugiau miestietiško tipo, aktyviai „bendradarbiauja“ su gretimais pastatais, su visa gatvės erdve. Tolstant nuo centro, pastatuose gausėja vertikalių elementų, daugiau skiriasi atskirų pastato dalių aukštis, siluetas darosi aktyvesnis, dinamiškesnis. Tipologiškai tai būdingi priemiesčių ar užmiesčio pastatų, kurie pretenduoja į lokalinio kompozicinio centro vaidmenį, bruožai. V. LandsbergioŽemkalnio kūryba liudija apie jo sugebėjimą suprasti urbanistinę situaciją ir joje deramai parinkti statinio kompozicinius parametrus, ypač – tankiai užstatytoje aplinkoje, kur solidarumo vaizdinis reprezentavimas yra itin aktualus.
SOCIALINIO SOLIDARUMO MOTYVAI ARCHITEKTO VYTAUTO LANDSBERGIO-ŽEMKALNIO KŪRYBOJE